Ar dalyvaudami loterijoje pagalvojote, kad šia veikla buvo užsiiminėjama dar prieš tūkstančius metų? Tikriausiai ne. Pasižvalgyti po praeitį verta, nes loterija keitėsi ne tik pati, bet ir keitė istoriją.
Pirmuosius įrašus apie loteriją galima rasti jau šventosiose knygose, tokiose kaip Koranas ar Biblija. Pavyzdžiui, vienoje Senojo Testamento vietų rašoma apie pranašo Mozės laimės akimirką, kai šis vietinėje loterijoje laimėjo žemės lopinėlį. Skamba keistai? Gal ir taip, tačiau senais laikais būta ir daugiau įdomių loterijų, prisidėjusių prie žinomų pasaulyje statinių.
Kaip vieną iš loterijos gimtinių galima įvardinti Kiniją, nes joje gimė turbūt seniausia pasaulio loterijų „Keno“. Ji išlieka labai populiari iki šių dienų. Kinai loteriją, kurioje reikia spėti skaičius, pradėjo žaisti dar prieš 3000 metų, o dalis jos lėšų buvo skirta pastatyti Didžiąją sieną.
Romėnų laikais loterijos būdu buvo rūpinamasi visuomenės gerove – romėnai taip dalino valdžios postus, darbus ir turtus. Renesanso laikotarpiu labiau žinomu loterijos organizatoriumi įvardijamas olandų tapytojas Janas Van Eyckas. Istoriniuose metraščiuose minima, kad jis 1446 m. ėmė rengti loterijas, kurių prizai buvo jo paties tapyti paveikslai.
1465 metais, siekdama surinkti lėšų koplyčių bei namų statybai, loterijas organizuoti ėmėsi Belgija. Vėliau sekė Prancūzija, Italija, kurioje, manoma, gimė popierinių bilietų idėja. Nuo šių šalių neatsiliko ir Anglija: karalienės Elžbietos pirmosios dėka, 1560 m. į prekybą buvo išleista net 400 tūkst. loterijos bilietų.
18-ame amžiuje loterijos perplaukė Atlanto vandenyną. Jas rengdamas žinomas politikas ir mokslininkas Bendžaminas Franklinas finansavo patrankų bei kitos ginkluotės pirkimą, reikalingą karui.
Lygiai kaip ir prieš šimtus ar tūkstančius metų, dabar taip pat siekiama loterijomis ne tik džiuginti žmones žaidimais bei laimėjimais, bet ir paremti įvairius projektus. Mūsų laikais dalį savo pelno loterijos skiria tokių sričių kaip sporto, kultūros, sveikatos ar aplinkosaugos rėmimui.
Tiesa, loterijos išlaikydamos senuosius bruožus, tuo pačiu išgyvena ir pokyčius. Vienas ryškiausių – popierinius bilietėlius keičia skaitmeninės loterijos. Trinti bilietėlius galima bet kur ir bet kada, tereikia turėti išmanųjį įrenginį bei internetą. O ar žinojote, kad pirmąją būtent internetinės nutrinamos loterijos versiją sukūrė lietuviai?
Loterijoms modernėjant, joms vis mažiau reikia popierinių bilietų. Jų visai atsisakius, sumažėtų popieriaus ir todėl medienos eikvojimas. Be to, į aplinką patektų kur kas mažiau kombinuoto popieriaus, t.y. neperdirbamų šiukšlių, juk kasmet pasaulyje nuperkama milijonai tokių bilietų. Taip loterijos ne tik remtų gerus darbus, bet ir pačios juos darytų.